Tuščiam Pasauly, 8 Kambarys - 8 Kambarys lyrics
8 Kambarys [Talutis e Deividas Alejūnas] Lietuva 🇱🇹
[Tuščiam Pasauly, 8 Kambarys - 8 Kambarys lyrics]
Jauciu kaip žvaigždės rodo man kelią
Už nugaros lieka ryškios miesto šviesos
Mano namai - mano tvirtovė, kiek galima
Pasaulis už šios sienos daug didesnis
Aš bėgu nuo žmonių, kurių net nepažįstu
Kur išsišiepia, kai parklumpu, kai klystu
Aš begu nuo savęs apgirtusio
Nuo tavo kūno kvapo į mano orą virtusio
Kiek daug nutiko, kiek dar daug nesužinojau
Mano galvoje nebetelpa rytojus
Reikia išsikraut, man reikia su savim draugaut
Reikia surasti savo vietą šiam pasauly
Kad žinočiau kur keliaut, į viršų šaut
Pasiekus dugną jausti, kad noriu dar gyvent
Kad noriu dar palaukt
Užmerkt krauju pasruvusias akis
Pabudus kitą rytą pamatyt - tai praeitis
Užčiaupk pasaulį sekundei
Leisk man pailsėt
Negalvok apie nieką
Negirdėk ir nekalbėk
Tuščiam pasauly sekundei
Matyt apatiškai
Dingus žvilgsniam į tave
Vel pasijust laisvai
Amžiams pamiršt, ar dar kart prisimint
Pakilt nuo sofos - užtrenkti durim
Šia naktį miestas po kojomis
Geltonos šviesos, raudoni stogai
Pusiau pilni barai
Tampu toks pastebimas, bet argi tai gerai?
Rūkau ne vienas, net nežinau vardų draugų
Kvailiausia tai, man jau senai neįdomu
Juk aš tikiu, man reikia pertraukos
Stotelėj laikinoj viskas pasikartos
Kiek daug galėjom, kiek daug nebegaliu
Juk mestikėjom, taip kaip jau nebetikiu
Galbūt aš grįšiu, o gal tik šneku
Galiausiai būdamas vienas, būnu savim pačiu
Jokių kalbų tuščių, jokių kvailų juokų
Deivi, tu toks juokingas, aš tavęs nekenčiu
Užčiaupk pasaulį sekundei
Leisk man pailsėt
Negalvok apie nieką
Negirdėk ir nekalbėk
Tuščiam pasauly sekundei
Matyt apatiškai
Dingus žvilgsniam į tave
Vel pasijust laisvai
Už nugaros lieka ryškios miesto šviesos
Mano namai - mano tvirtovė, kiek galima
Pasaulis už šios sienos daug didesnis
Aš bėgu nuo žmonių, kurių net nepažįstu
Kur išsišiepia, kai parklumpu, kai klystu
Aš begu nuo savęs apgirtusio
Nuo tavo kūno kvapo į mano orą virtusio
Kiek daug nutiko, kiek dar daug nesužinojau
Mano galvoje nebetelpa rytojus
Reikia išsikraut, man reikia su savim draugaut
Reikia surasti savo vietą šiam pasauly
Kad žinočiau kur keliaut, į viršų šaut
Pasiekus dugną jausti, kad noriu dar gyvent
Kad noriu dar palaukt
Užmerkt krauju pasruvusias akis
Pabudus kitą rytą pamatyt - tai praeitis
Užčiaupk pasaulį sekundei
Leisk man pailsėt
Negalvok apie nieką
Negirdėk ir nekalbėk
Tuščiam pasauly sekundei
Matyt apatiškai
Dingus žvilgsniam į tave
Vel pasijust laisvai
Amžiams pamiršt, ar dar kart prisimint
Pakilt nuo sofos - užtrenkti durim
Šia naktį miestas po kojomis
Geltonos šviesos, raudoni stogai
Pusiau pilni barai
Tampu toks pastebimas, bet argi tai gerai?
Rūkau ne vienas, net nežinau vardų draugų
Kvailiausia tai, man jau senai neįdomu
Juk aš tikiu, man reikia pertraukos
Stotelėj laikinoj viskas pasikartos
Kiek daug galėjom, kiek daug nebegaliu
Juk mestikėjom, taip kaip jau nebetikiu
Galbūt aš grįšiu, o gal tik šneku
Galiausiai būdamas vienas, būnu savim pačiu
Jokių kalbų tuščių, jokių kvailų juokų
Deivi, tu toks juokingas, aš tavęs nekenčiu
Užčiaupk pasaulį sekundei
Leisk man pailsėt
Negalvok apie nieką
Negirdėk ir nekalbėk
Tuščiam pasauly sekundei
Matyt apatiškai
Dingus žvilgsniam į tave
Vel pasijust laisvai